- tvatinti
- tvãtinti (-yti), -ina, -ino DŽ, NdŽ, KŽ, tvàtinti 1. žr. tvatyti 1: Matyt, jį gerai tvàtino – visas mėlynas žalias Snt. I tvãtino, vis tiek neklauso, toks pasiutęs Rdn. Nubėgau, o anas – šešką tvãtina Dkk. Du vyrai, kažko susipykę su barzdotu čigonu, jį tvatino dulkėtais maišais P.Cvir. Ir iššoko [iš terbos] du kazoku ir pradėjo šonus tvatinti DS156(Rs). Kap ėmiau aš jį tvatyt lazda per šonus! Lš. 2. žr. tvatyti 3: Rankos nepaliauja tvatinti plaktuku sp. 3. intr. šnek. smarkiai šaudyti: Aš pats iš bato aulo kad pleškinau, kad tvatinau, o balsas – prisikišus vos vos girdėti S.Dauk. | refl.: Eidavo būriais …, baisiai tvãtindamys pryš iš strielbų BM331(Šv). 4. žr. tvatyti 5: Kam tą ugnį taip tvãtini, putrą dar išbėginsi Vkš. Kad tvãtina pečių, tai tvãtina! Vkš. Tuos virbus tvàtina ir tvàtina Lkš. ║ tr. žibinti: Brangios elektros, netvàtinkiat tiek lempikių Krš. 5. M žr. tvatėti 1. 6. žr. tvatyti 6: Kruša tvatina rš. 7. žr. tvatyti 7: Vėl kitą sykį tvàtink Kv. 8. žr. tvatyti 8: Kol jy saldainių dėžę turėjo, tol nieko nevalgė, tuos saldainius tvãtino Kč. Užsivertęs ir tvàtina pieną iš puodynės Jrb. Kiaulė vandenį tvàtina, o neėda Kv. \ tvatinti; aptvatinti; ištvatinti; nutvatinti; patvatinti; pritvatinti; sutvatinti; užtvatinti
Dictionary of the Lithuanian Language.